image

Norėjau tau padovanoti

Mažytį raudoną balioną,

Kad su vėju kalbėti galėtum,

Tylėti, žvaigždes stebėti.

Padovanojau netikusį

Raudoną balioną,

Kuris nekilo į vėją -

Kažko viduj buvo pilnas.

Ar supratai, ko?

Negaliu suprasti, kas yra sunkiau: prisiversti kažką daryti, ar prisiversti kažko nedaryti?

-Better make it good.

-It ain’t gettin’ no better.

http://www.youtube.com/watch?v=FcMzjftJR8w

***

Kurkia vanduo, gargaliuoja kamanės, šniokščia žiogai, svirpia paukščiai, griežia upokšnis, dūzgia varlės, čiulba vabaliukai..o mano basos kojos priglunda prie įkaitusio kelio dulkių. Rupūžės odos raštas. Nulijo lietus, vaikai braidys šiltose balose. Tas saldus kvapas, tvankuma. Pašiurpusi oda. Keičiasi tonacija, netgi stilius. Tamsus koloritas. Akį džiugina stebuklų šalies jonvabalių švieselės. Drebulys, kraujas - nekutenkit! Šilta ir jauku, dar pabūkim.

123

1ienas - ne vienišas,

2u - ne pažymys,

3rys - ne mėnesiai.

1ienas - tikslas,

2u - laimingi,

3rys - nemeluos.


Debesų jaučiukai

Laukai pavasarėja.
      Tik dar rytais šalčiukai.
Dangaus pakluonėms vaikštinėja
      Debesų jaučiukai.

Išvilk iš skrando
Savo sielą
      Ir leisk ant vėjo.
Debesų pieningą bandą
      Tegano padangėje.

Binkis, Kazys. 100 pavasarių. Kaunas, Niola, 1923.

image

Romualdas Rakauskas. Žydėjimas

Laiškas į ateitį

Jei skaitai šitą tekstą vasarą ar turėdama laisvo laiko, noriu tau priminti - džiaukis tuo! Nedrįsk nuoboduliui ir pasyvumui okupuot tavo mintis. Nagi, dabar  išjunk kompiuterį, nuvažiuok pabėgiot Vingio parke, nueik į vero kavos, pasikviesk draugą pačilint, aplankyk biblioteką ir pasiimk milijoną knygų, pasigamink mango smūtį, perskaityk nors vieną iš to milijono knygų, nusilakuok nagus, pasiimk senus kinų ar ispanų užrašus, išmok visus žmogaus kaulus, pradėk lankyt baseiną ir treniruoklius, nuvažiuok prie jūros(!), eik šokt lindyhopo, eik su Goda į klubą (gi jau 18 ar net daugiau ;D), perstatyk kambario baldus, eik apsipirkti, aplankyk močiutę, išvesk šunį, ištempk brolį į kiną, išmok kokį naują kūrinį gitara, išmok lengvą malonų Chopin’ėlį, apsikirpk, susitik su užmirštais draugais, parduok senus atlasus, pratybas, vadovėlius internete ir taip toliau ir taip toliau..Ahh, pasaulis gražus tiem, kurie turi laisvą valią daryti, skaityti, galvoti apie tai, ką nori. Tai nesėdėk, varyk gyvent!

Cheers

image

Pasaka neišnyko. Pasaka, kalbanti apie gyvenimą be aštrių briaunų, gyva. Paprastai, ji vis sušmėžuoja kasdieniam žmogui, mirkteli akį, bet praeivis, kadangi skuba, ne visada pamato. O ir pamatyti taip tiesiogiai, akimis, negalėtų. Čia tarsi periferine rega - esi tikras, kad kažką matai daugiau nei 180 laipsnių į kairę ar dešinę nuo tavęs, bet atsisukęs gali ir nieko neužtikti. Tai va pasaka atsistoja būtent ten, kur ją gali tik pajusti. Gera pajusti tą  vienaragio, iššokusio tiesiai iš tarpo tarp eilučių, švytinčių žibuoklių formos akių žvilgsnį, smagu ir šilta.

Girdėjau, kad šitą žvilgsnį juto ir tas, kuris pasauliu netiki, o Pasaka tiki.

Patikėk Pasaka ir Tu.

Tikiu.

Pasaka neišnyko. Pasaka, kalbanti apie gyvenimą be aštrių briaunų, gyva. Paprastai, ji vis sušmėžuoja kasdieniam žmogui, mirkteli akį, bet praeivis, kadangi skuba, ne visada pamato. O ir pamatyti taip tiesiogiai, akimis, negalėtų. Čia tarsi periferine rega - esi tikras, kad kažką matai daugiau nei 180 laipsnių į kairę ar dešinę nuo tavęs, bet atsisukęs gali ir nieko neužtikti. Tai va pasaka atsistoja būtent ten, kur ją gali tik pajusti. Gera pajusti tą  vienaragio, iššokusio tiesiai iš tarpo tarp eilučių, švytinčių žibuoklių formos akių žvilgsnį, smagu ir šilta.

Girdėjau, kad šitą žvilgsnį juto ir tas, kuris pasauliu netiki, o Pasaka tiki.

Patikėk Pasaka ir Tu.

Tikiu.

***

Ir pavirsiu aš  - ne, ne į akmenį -

Į žuvį.

Ir žiūrėsiu į tave per stiklą didelėm akim.

Apavaliom, drėgnom, žuvies -

Bet žvilgsniu žmogaus.

*

Ir kasdien aš eisiu pro tave,

Pro šalį,

Nematysiu, kur einu ir noriu kur nueit,

Ir kaskart aš jusiu žvilgsnį -

Šaltą, kraupų, žmogišką - žuvies.